Grindų betonavimas, sienų tinkavimas ir stogo šiltinimas atlikti, atsiranda poreikis pasijungti „namo plaučius”, t.y. rekuperatorių. Apie rekuperatoriuas pasirinkimą trumpai rašiau pirmame įraše „namo vėdinimas„, tad perdaug nesiplėsiu. Gavosi taip, kad kai jau norėjome jį užsakyti buvo išleista naujesnė mūsų pasirinkto Komfovent Domekt R-450V rekuperatoriaus versija. Keli pagrindiniai skirtumai tarp senojo R-450:
- Nauja C6M automatika. Rotoriaus greičio valdymas – kintamas, vietoj pastovaus;
- Naujas korpusas;
- Integruotas LAN modulis ( Cloud ) – nesudėtingas pajungimas;
- Didesnio našumo ventiliatoriai. Maksimalus našumas – 491 m³/h/100 Pa;
- Naujo tipo aerodinaminės formos temperatūriniai jutikliai;
- Plastikinės ortakių prijungimo atšakos;
- Didesni filtrai;
- Energijos suvartojimo klasė A+.
Rekuperatoriaus užsakymą iš Komfovent ir jo montavimą derinome su gerais pažįstamais AFS Baltic. Nemažai liaupsių daviau šiai kompanijai, tas pasako, jog bendradarbiauti su jais tiesiog malonumas. 🙂 Grįžtant prie montavimo, tai rekuperatoriaus atvyko šiek tiek ankščiau nei sutartas montavimo laikas, kuris buvo labai gražią dieną t.y. Gruodžio 31d. Kad naujus metus namas sutiktu „kvėpuojantis”. 🙂
Išaušo numatytos dienos rytas, atvyksta AFS brigada, su kavos puodeliais pradedame aptarti montavimo smulkmenas ir prasideda darbai. Rekuperatorių kabiname katilinėje arčiau lubų, kad jei bus nuspręsta statyti šilumos siurblį su integruotu boileriu, kad jis tilptų po rekuperatoriumi. Iš pradžių prisisukamas laikiklis prie sienos, ant jo „užmaunamas” pats įrenginys ir pajungiami ortakiai. Priminsiu, jog pasirinkau naudoti putplaščio ortakius, nes teko matyti kaip atrodo metaliniai ortakiai žiemos metu, to savo name nenoriu. 🙂
Rekuperatoriaus pulteliui esu nusivedęs kabelį ant holo sienos, tačiau kolkas jo ten nejungsiu, paliksiu ant įrenginio korpuso (pultelis turi magnetus), kol bus baigti vidaus apdailos darbai. Pultelio pajungimas reikalauja kruopštumo, dėl plono profilio nelengva tuos laidelius prijungti, teks dar kartą tapatį pakartoti kai reikės pultelį perkelti į gyvenamas patalpas. 🙂 Padavimo į kolektorių ortakyje grežiama skylė ir montuojamas išorinis paduodamo oro sensorius, kurio rodmenimis vadovaujamasi valdant integruotą šildymo teną.
Kad valdyti įrenginį nebūnant name, atsivedžiau LAN kabelį, prasivėriau į vidų per numatytus guminius kamštukus ir užsispaudžiau RJ45 antgalį, jau beveik pasiruošta paleidimui. Programėlę telefone su įrenginio ID buvau pasiruošęs dar savaitę iki montavimo, va toks nekantrumas buvo atvykus įrenginiui. 🙂
Visi ortakiai ir sensoriai pajungti, kamštukai iš difuzorių išimti, galima „paleisti” įrenginį. Pirmas startas nuskanuoja tinklą, pasitikrina ir atsinaujiną į naujausią firmware. Įjungiame normalų rėžimą, praeinu per nustatymus, nusistatau parametrus pagal save, kadangi oras lauke prastas, palieku įjungtą pašildymo teną, name nėra dar šildymo, stengiamės viduje palaikyti ne mažiau +18 laipsnių temperatūrą, pačiam maloniau darbuotis kai šilta, o ir dukra dažnai būna kartu. 🙂 Po kiek laiko paleidžiu maksimaliu rėžimu pasitikrinti ar visur oras juda, srautų balansas buvo darytas dar ortakių įrengimo metu. Viskas dirba, paleidžiam AFS Baltic vyrukus ruoštis sutikti naujus metus. O aš po visų tikrinimų grąžinu į normalų rėžimą, kas yra apie 45 proc. pajėgumas, ateityje persidarysiu visus rėžimus pagal savo norus. Kompiuteriu valdymas dar patogesnis:
Pasižaidžiau su nustatymais, realių grafikų dar nesusidėjau, kolkas neaišku kada koks poreikis, plius dar namas negyvenamas. Vėdinimas mano nuomone turi būti įjungtas 24/7, galimą koreguoti tik vėdinimo intesyvumą, oras name turi nuolat judėti. Kol viduje optimali drėgmė intensyvumą laikysiu ~45-50%, o kai drėgmės lygis pakils, tai ir rekuperatorių didinsim iki kokių 75%. Ateityje turiu planų šią vietą automatizuoti perduodant duomenis į namo automatizavimo sistemą. Visi kiti sensoriai tokie kaip oro kokybės ar drėgmės, sujungimai su signalizacija ir pan. bus daromi šiek tiek vėliau, kai turėsiu daugiau laiko ir bus baigti apdailos darbai.
Mes ir naujesnę versiją šio rekuperatoriaus jau pirkome, tai verta paminėti, kad naudingumo kooficientas paaugo procentu, nuo 85 iki 86%. 😀
Ar turi prasmės tas pultelis? Nes aš LAN kabelį ir atsivedžiau, bet valdymo pultelio nenumatinėjau ir net nepirkau kai yra pilnas valdymas per LAN? kažkaip man tas pultelis tai kaip svetimkūnis ant sienos 😀
Paleidote jau rekupretorių? Nes pas mus ir dabar lubas daro, bet mes dėl dulkių visus difuzorius užkišom gamykliniais dangteliais ir rekuperatorius išjungtas, pasibandėm dieną tik šiaip ar veikia viskas. Na aišku gal ne problema pirmą filtrų keitimą greičiau atlikti.
Drėgmę pas mus reguliuoja drėgmės surinkėjas.
Kaip tik ir ruošiu blogo įrašą ir aš reguperavimo tema.
Na pultelio patogumas, jog gali greitai pakeisti parametrus, tai ypač naudinga, jei būtent dabar reikia padidinti intensyvumą, o per LAN moka tik vienas valdyti, o jo nėra. Kiti namo gyventojai gali patogiai tai padaryti. 🙂
Jo, nuo tos dienos jis paleistas, gipsą ir mes darome dabar, bet kol nereikia šveisti glaisto, tai neišjungiam lauk, prieš šveitimą išjungsim ir uždėsim dangtelius. Drėgmes surinkėja naudojam tik tada, kai jau daromi „šlapi darbai”, va dabar glaistymas prasidėjo, tai drėgmės surinkėjas reikalingas, iki šiol rekuperatorius puikiai palaikė optimalų drėgmės lygį. Lauksim įrašo. 🙂
nei jūs reguliuosit tuos parametrus nei ką, ten net nėra ką reguliuoti nusistačius tai ko pačiam reikia ir pamirštas reikalas, nebent išvažiuojant ilgesniam laikui galima pasimažinti vedinimą ir baigtas kriukis, o kad jūs čia svaigstate, kad reguliuosite vos ne kas valandą, tai to nebus. 🙂
Reguliavimas kas valandą niekur nebuvo minėtas. O bendrai dėl parametrų keitimo, ne visiems tinka gamykliniai rėžimai, kai kurie iš mūsų juos koreguoja pagal savo norus, išskaičiavimus ar tiesiog dėl įdomumo. 😉